Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis į vaikų psichologą?

Kada verta suklusti ir ieškoti pagalbos?

Elgesys – tai matoma žinutė apie nematomus sunkumus.

Vaikai ir paaugliai ne visada geba žodžiais pasakyti „man skauda" arba „aš bijau". Dažniausiai apie jų vidinį diskomfortą praneša pasikeitęs elgesys, emocinės reakcijos ar net kūno pojūčiai.

Kreiptis į psichoterapeutą rekomenduojama, kai pastebite šiuos ženklus:

• Emociniai pokyčiai. Vaikas tapo itin nerimastingas, liūdnas, uždaras arba atvirkščiai – neįprastai irzlus ir piktas. Matote staigius nuotaikų svyravimus, kurių anksčiau nebuvo.
• Elgesio iššūkiai. Agresija, mušimasis, melavimas ar daiktų savinimosi atvejai dažnai rodo, kad vaikas bando „išveikti" vidinį konfliktą, kurio nepajėgia suprasti.
• Socialiniai sunkumai. Vaikui sunku susirasti draugų, jis jaučiasi vienišas, patiria patyčias arba pats jose dalyvauja.
• Mokymosi trikdžiai. Staiga suprastėję pasiekimai, dingęs smalsumas ar atsisakymas eiti į mokyklą gali signalizuoti ne apie tinginystę, o apie emocinį bloką.
• Psichosomatika. Dažni pilvo, galvos skausmai, pykinimas ar miego sutrikimai, kai gydytojai neranda fizinės ligos priežasties.
• Trauminės patirtys. Tėvų skyrybos, netektys, gyvenamosios vietos keitimas ar kiti dideli pokyčiai – net jei vaikas atrodo „gerai besilaikantis", terapija gali padėti prevenciškai.

Kiek laiko truks psichoterapija?

Tai vienas dažniausių ir sudėtingiausių klausimų. Skirtingai nei vaistų kursas, psichoterapija neturi fiksuotos pabaigos datos, nes kiekvieno vaiko tempas yra unikalus.

• Trumpalaikė terapija (10–20 sesijų). Gali būti taikoma krizinėse situacijose ar sprendžiant labai konkrečią, lokalizuotą problemą.
• Ilgalaikė terapija. Dažniausiai psichodinaminė terapija trunka ilgiau (nuo kelių mėnesių iki kelerių metų). Kodėl? Nes mūsų tikslas yra ne tik pašalinti simptomą, bet ir pakeisti vaiko reagavimo į pasaulį būdus, sustiprinti jo asmenybę.

Elgesio modeliai formavosi ne vienerius metus, tad ir jiems pakeisti reikia laiko. Tai procesas, kurio negalima paskubinti.

Kodėl svarbu dalyvauti tėvams?

Tėvų vaidmuo – suteikti vaikų psichologui informacijos apie vaiką, jo elgesį namuose ir bendruomenėje, paruošti vaiką pirmam vizitui pas vaikų psichologą bei aktyviai įsitraukti į pokyčių procesą. Didžiausia sėkmė įveikiant sunkumus lydės, jei tėvai dės pastangų, siekdami pokyčių.

Dažnai reikalingas ir vaiko mokytojų įsitraukimas. Vaikų psichologui labai svarbu šių žmonių bendradarbiavimas ir parama, be to dažnai jis mažai kuo galės padėti. Svarbu suprasti, kad pasiūlymai tėvams ar kitiems žmonėms iš artimos vaiko aplinkos keisti savo elgesį reiškia paskatinimą išbandyti kitokius elgesio, reagavimo modelius, kurie galbūt pasirodytų efektyvesni nei iki šiol taikyti.

Svarbiausia būti tiesiog pakankamai gerais tėvais, kurie stengiasi ir geba ištaisyti nesusipratimus bei įveikti kliūtis.

Kodėl mes žvalgomės į praeitį?

Tėvai kartais nerimauja: „Ar mes ieškosime kaltų?" Psichodinaminė terapija nesižvalgo į praeitį tam, kad nuteistų tėvus. Mes tyrinėjame vaiko istoriją ir šeimos įvykius tam, kad suprastume priežastis ir atsakytume į klausimą, kodėl šis vaikas šiuo gyvenimo momentu yra toks, koks yra, ir kas jam padėtų.

Simptomas (pvz., agresija ar mikčiojimas) dažnai yra tik pasekmė kažko, kas įvyko anksčiau ir liko neišspręsta. Mes ieškome priežasties ne tam, kad kaltintume, o kad išlaisvintume vaiką nuo senų reakcijų ir padėtume jam kurti sėkmingesnę ateitį.

Kaltė paralyžiuoja, o supratimas – gydo.